Būsto kooperatyvo užduotis yra valdyti jam priklausančius turtus. Jos pareigų apimtį, taip pat jos narių teises nustato įstatymas, konkrečiau - Būsto bendrijų įstatymas. Patariame svarbiausias taisykles, kylančias iš šio teisės akto, kurias privalo žinoti kiekvienas būsto kooperatyvo narys.
Jei planuojate renovaciją ar vidaus apdailą, naudokitės rangovo paieškos paslauga, kurią galima rasti Statybos skaičiuotuvų svetainėje. Užpildę trumpą formą, gausite prieigą prie geriausių pasiūlymų.
Būsto kooperatyvų įstatymas - pagrindinė informacija
Būsto kooperatyvas veikia remdamasis dviem teisės aktais - 1982 m. Rugsėjo 16 d. Aktu, Kooperatyvo įstatymu ir 2000 m. Gruodžio 15 d. Aktu dėl būsto kooperatyvų. Pagal šiuos įstatymus pagrindinė būsto kooperatyvų užduotis yra būsto ir kitų narių ir jų šeimų poreikių tenkinimas, suteikiant nepriklausomus butus ar vienbučius namus.
Įstatymas numato, kad būsto kooperatyvų veiklos objektu gali būti pastatų statyba ar pirkimas, siekiant steigti kooperatyvo narių naudai, ir pastatų statymas ar įsigijimas, siekiant nustatyti atskirą nuosavybę. Tai taip pat gali būti taikoma vienbučiams namams.
2007 m., Birželio 14 d., Buvo įvestas kooperatyvo įstatymo pakeitimas. Tai Būsto kooperatyvų įstatymo ir kai kurių kitų aktų pakeitimo įstatymas. Svarbiausias pakeitimo principas yra kooperatinė nuosavybės teisė į patalpas, t. Y. Visiškai kitokia nuosavybės rūšis, tiksliau - galimybė naudotis butu, nors savininkas vis dar yra kooperatyvas.
Būsto kooperatyvų įstatymas - pagrindiniai gyventojo įsipareigojimai
Būsto kooperatyvas ir kooperatyvo statutas - kooperatinė teisė
Būsto kooperatyvų įstatymas, t. Y. Kooperatyvo įstatymas, apibrėžia tiek kooperatyvo, tiek jo narių teises ir pareigas. Pagrindinė gyventojo pareiga yra paisyti kooperatyvo statute ir bendrosios teisės numatytų teisių. Kooperatyvo statusas būtinai turi apimti kai kuriuos svarbius elementus. Jame, be kita ko, nurodomas dalyvio mokesčio dydis ir akcijų skaičius, taip pat jų mokėjimo ir grąžinimo datos. Be to, jie taip pat yra reguliariai svarbūs tuo atveju, jei kooperatyvo narys neįvykdo įsipareigojimų - nurodykite to pasekmes.
Būsto kooperatyvas gali reikalauti, kad jo nariai paisytų kooperatyvo įstatuose numatytų teisių. Vienas iš jų turėtų mokėti įėjimo mokestį, taip pat rūpintis kooperatyvo gerove ir gera pastato būkle. Įstatyme taip pat turėtų būti nurodyta informacija, kad asmuo, bandantis įgyti kooperatyvo teisę į butą, būtinai turi turėti būsto įmoką, kurios dydis priklauso nuo statuto.
Kitas įpareigojimas, atsirandantis iš statuto, yra laiku sumokėti išlaidas, susijusias su pastato eksploatavimu, šiukšlių surinkimu, komunalinėmis paslaugomis ir bendros patalpos priežiūra, pavyzdžiui, apšvietimu ar narvo valymu.
Įstatymas dėl būsto kooperatyvo ir būtinybės suteikti butą
Viena iš svarbiausių kiekvieno būsto kooperatyvo nario pareigų yra pareiga aprūpinti butą situacijomis, numatytomis Būsto kooperatyvų įstatymo 6 str. Tokios situacijos yra susijusios su poreikiu išlaikyti gerą pastato būklę. Pastatas turi būti nedelsiant prieinamas, jei įvyko gedimas, kuris sukėlė ar gali padaryti žalą. Tačiau iš anksto susitarus būtina suteikti patalpas šiais atvejais:
- periodiškai tikrinti patalpų techninę būklę,
- remonto darbų apimties nustatymas ir būtinas kooperatyvo atnaujinimas,
- atliekant ad hoc techninę patalpų apžiūrą.
Jei ieškote daugiau informacijos, taip pat patikrinkite čia surinkti straipsniai apie būsto bendriją.
Būsto kooperatyvų įstatymas - narių teisės
Būsto kooperatyvas ir narių kontrolės galimybė
Būsto kooperatyvų įstatymas taip pat nurodo kooperatyvo nario teises. Visų pirma, tai dalyvavimas būsto kooperatyvo narių visuotiniame susirinkime ir susirinkimuose. Tokius susitikimus galite sušaukti ir patys. Taip pat galite pateikti jau esamų rezoliucijų ir pakeitimų projektus. Tai leidžia būsto kooperatyvą kontroliuoti nariams.
Kiekvienas narys taip pat gali peržiūrėti įvairius dokumentus. Tai daugiausia susiję su kooperatyvo vidaus dokumentais - statutu, liustracijos ataskaitomis, finansinėmis ataskaitomis, sutartimis, sudarytomis su trečiosiomis šalimis, ir, žinoma, su kooperatyvo valdybos priimtais nutarimais.
Įstatymas dėl būsto kooperatyvų ir narystės būsto kooperatyve
Svarbus akto elementas yra ir būsto kooperatyvo narystę reglamentuojančių taisyklių apibrėžimas. Tai numatyta Būsto kooperatinės bendrovės įstatymo 3 straipsnyje. Fizinis asmuo gali būti kooperatyvo narys, net jei jis nėra veiksnus. Juridiniai asmenys taip pat gali būti nariais, tačiau jie neturi teisės į nuomininko teisę į butą.
Kooperatyvo nariu gali būti tiek asmuo, turintis kooperatinės nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, tiek asmuo, turintis nuomininko teisę, ir jų sutuoktiniai. Tačiau kooperatyvo susirinkimuose gali dalyvauti ne tik šie asmenys, bet ir jų teisėti atstovai.
Kooperatyvo nuomininkų teisė į patalpas - 2007 m. Įstatymo pakeitimas
Būsto kooperatyvo teisę į patalpas įveda 2007 m. Įstatymas dėl būsto kooperatyvų. Kooperatinė nuosavybės teisė į patalpas buvo nustatyta 2000 m., Tačiau tai yra visiškai skirtingi įstatymai. Pagal pataisą, kooperatyvas įsipareigoja butą perduoti asmeniui naudoti susitarimu dėl kooperatyvo nuomininko teisės į butą nustatymo.
Asmuo, turintis būsto kooperatyvo teisę į butą, taip pat turi kooperatyvo teises ir pareigas, lygiai taip pat, kaip ir butų bei pastatų savininkas. Asmuo, kuris kreipiasi dėl jo, privalo sumokėti būsto įmoką pagal statute nustatytas taisykles. Tai turi būti suma tarp patalpų statybos išlaidų ir pagalbos, kurią kooperatyvas gauna iš viešųjų ar kitų lėšų. Jei patalpos buvo pastatytos pagal kreditą, asmuo, turintis šią teisę, privalo dalyvauti grąžinant paskolą. Šiuos elementus reglamentuoja kooperatyvo įstatymo pakeitimas.
